prietyris

príetyris sm. (1) 1. K.Būg, BŽ322, Užp, Ktk patyrimas, įgudimas: Toji kova su aplinkybėmis yra davusi žmonijai prietyrius, patirtis, mokslus J.Jabl. Anas turi gerą prietyrį: vis jo laukai gražūs Lkm. Nebemaža príetyrio turi šitam darbui Sdk. Tiktai iš príetyrio padirbi Trgn. Príetyris pusę darbo padaro Vj. Visgi príetyris: par tiek metų prie to paties darbo Dbk. Sveikatos geros neturiu, bet vis tuo príetyriu [dar dirbu] Plš. Kas turi príetyrį, tai atspėja orą Ut. 2. nuotykis, atsitikimas: Pasipasakojau jam apie savo kelionę ir jos prietyrius Šlč. 3. Ds žr. prietaras 1: Príetyris toks: višta gieda – bus bėda Klt. Mano jau toks príetyris: kad tik nosį aukštyn niežti, bus koks negerumas Trgn. Senovėj visokiais príetyriais tikėjo: karves išgenant pirmą rozą, nieko neskolink Švnč.